apšilti

1 apšìlti K, Š, Rtr; R, , N, L 1. intr. kiek sušilti, pasidaryti šiltesniam: Vanduo apšỹla, tada duodu karvei gert Ktk. Kai kada tai vos apšìlusį kiaušinį valgom Kp. Vandenio pašildo, užpilia ruginius miltus, padeda, kad apšiltų̃ Aps. Apšilęs alus B. Aždaryk juškas, maž da ben kiek apšil̃s gryčia Sdk. Gulbės [laikosi], kur upės biskį tep apšìlę būna Kpč. Pasodintos į apšilusią dirvą bulvės greičiau sudygdavo . Apšil̃s kiek oras, i vė ganysiu Klt. Apšil̃s orai, tada vėl ausiu Aln. ^ Kas greičiau apšilsta, juodas ar baltas? (juodas) Sim. | impers.: Saulė išlindo, da kiek apšìlo Vdn. Apšìlsta – jau ir basūs [eina] Msn. 2. intr. atsigauti nuo šalčio, sušalusiam kiek susišildyti, pasišildyti, atšilti: Apšil̃na [senikė] i snauda Rdn. Tik dar̃ in trobą inejau, dár apšìlt nespėjau . I tik apšil̃nam, i jau ateina: – Kelkiat, kelkiat, ilgai miegtat! Krž. Apšìlk ir ateik Grv. Kojos tik apšìlsta, i stok LKT106(Lkv). Kai mun apšìlo rankos, aš skalbiau dainuodama (žiemą) Skdv. Ažvalgyt davė, apšỹlam i einam toliau Klt. Bevalgydami truputį apšìlo NdŽ. Pakrisys (atsigulsi) biškį, nebūsi nė apšìlęs – jau eitam į darbą! Gršl. Ale nuleidus valandelę, patekėjo saulė, ir apšilau kiek tiek BM289(Krš). Jau an pietų apšil̃s gyvulys [į pirkią įleistas] Pv. | refl. Rmš, Vv: Atėjau apsišìlt Vlkv. Apsišilaũ ir eisiu namo KzR. Duokie tik man apsišiltie truputį V.Piet. Tai jau aš, kunigėli, pastatysiu ir arklius, ir bričką, o jūs tuojčės eikit pirčion, apsišilkit LTR(Srj). 3. tr. kiek susišildyti, apsišildyti: Leisk prie ugnelės – noriu apšìlt rankas Ėr. Ar jau apšilai rankas? J.Jabl. 4. intr. sukaisti, suprakaituoti (apie žmogų ar gyvulį): Parejo apšìlusi iš to miško ir atsigėrė šalto vandens Žr. Tas žydas apšìlo tus piningus benešdamas Yl. Pusiaukely gerai apšilo bėrasis A.Vien. Basosios mergaitės taip skubinai daigo ant namų, o dėlto niekaip neapšilsta Žem. Šoka, kol apšìlsta Všv. Sakyk, Ievel, ar neisiam apšìlt (pašokti)? Brs.prisigerti, prisisunkti prakaito, peršlapti nuo prakaito: Pjaunam pjaunam, baltiniai apšìlsta, tus metam an dirvono, kitus velkamos Tl. 5. intr. šnek. įsigerti: Nėr tos dienos, kad neparvažiuotų apšìlęs Dg. 6. intr. prk. ilgiau kur pabūti, apsiprasti: Apšìlsu i pakelsu balsą, nepasiduosu Krš. Nė neapšilaũ namie Bgt:būti nesunaudotam, neišleistam: Nei apšilt kiaušiniu neduoda: kap tik višta išspaudė, tai ir išsikepė Arm. | refl.: Nedavė nei pinigam apsišìlt Lp. 7. intr. prk. gauti paramą: Aš nei nuo vieno vaiko neapšilaũ: kai užsiūgenau, tiek i regėjau Ml.
◊ kójas apšìlti
1. kiek apsiprasti: Nespės kójas apšìlti, jau pažadins kulti su spragelais rugius Kv.
2. kiek pabūti: Sūnaitis dar nei kójų neapšìlo LKKXIII130(Grv). Matai, kaip apšilaĩ kójas par marčią! Klt. Par jį i kójų neapšìlsi Švnč.
kójos apšìlo (kieno) apsiprato: Dar kójos neapšìlo – kelk su gaidžiais kulti! Krš.
\ šilti; apšilti; atšilti; įšilti; iššilti; nušilti; pašilti; peršilti; prašilti; prišilti; sušilti; užšilti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apšilti — apši̇̀lti vksm. Apši̇̀lsime ir važiúosime toliaũ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apkaisti — 3 apkaĩsti intr.; R197 1. kiek pakaisti, apšilti: Kai pienas apkaista, nukelti nuo ugnies rš. 2. kiek įkaisti, apšilti (apie organizmus) nuo judėjimo, šilumos, alkoholio: Aš apkaitaũ bedirbdamas, t. y. apšilau J. Ir ranka apkaĩto bemušant Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašilti — 1 pašìlti 1. intr. Š, NdŽ pasidaryti kiek šiltesniam: Pašỹla vienas šonas, paskui kitas JnšM. Čia arbata pašil̃s, i tą sriubą da pašildysiu Jrb. Kvorčikė su pienu tegu pašỹla Stak. Greitai pašỹlna Lkv. Pečiuj pašỹla, tai tik geltonas viršus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prašilti — 1 prašìlti intr. 1. NdŽ pasidaryti šiltesniam, atšilti: Kai prašỹla daugiau žemės, reikia art Vdn. Jau ir pavasaris prašìlo PnmA. Prašil̃s tau kits pavasarėlis, pražydės tau kiti žiedai (d.) Brt. | impers. Dov, Rdš, Krn apie orą: Prašìlo, tai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdienoti — intr. 1. išaušti, praaušti, prašvisti: Kolei apdienõs, jau būsme Dūkšte Rš. Jau apdienojo, reikia eit bulbienas art Krd. Gerokai apdienojus, pažadino jį rš. 2. nusigiedryti, prasiblaivyti: Kai apdienõs, nustos ir lyti Ktk. | refl.: Gal an… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apjunkti — 1 apjùnkti intr. apsiprasti: Apjùnko, ir barimas nebepadeda Up. Jau yra apjunkę tokius griekus girdėti Šts. [Kiti] tarp jų (medžių) būtinai apjunko ir be kokio dangčio ištur žiemą po pliku dangu S.Dauk. „Prašau pasižiūrėti šį dokumentą“, –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrūsti — apkrū̃sti intr. apšilti, atsitekėti: Įejus į trobą, kojos kiek apkrū̃to Krkl. krūsti; apkrūsti; atkrūsti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apramėti — apramėti, ėja (àprami), ėjo intr. apšilti, apdrungti: Padėk vandenį šiltai, tegu àprami Smn. Jau vanduo apramėjo, možna praustis Ūd. Buvo šalta, o štai jau apramėjo Al. Tik vakare, kai palindau po patalu, tai biskį apramėjau Smn. ramėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprimti — 1 aprìmti intr. DŽ1 1. K, Sut, J, Š truputį ramiau, santūriau laikytis, menkiau veikti, mažiau judėti: Visi zekiai kad aprìmo! Slm. Aprimo žvirbliai, šarkos, vištos J.Jabl. Vis norėjo išbėgti miestan, dabar aprìmo Krs. | Nu paskun, kai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsistabinėti — judant apšilti: Tujai delto skubykis, da nuvažiavęs negi pulsi cop lop – dagi reikia apsistabinėt nuo šalčio Km. stabinėti; apsistabinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.